Saulėtą gegužės rytą  mokyklos maironiečiai   ir 5a, 5b klasių mokiniai  išvyko susipažinti su vietovėmis, esančiomis anapus Nemuno.

        Pirmiausia žavėjomės Jurbarko tiltu, kiekvieno žvilgsnis  palydėjo skubriai bangeles genančią didžiausią Lietuvos upę.

        Pasukome siauromis gatvelėmis  ir sustojome prie Panemunės (Vytėnų) pilies. Jau iš mokytojos Liudos  žinojome apie šios pilies praeitį. Lipome šlaitu ir leidomės nuo jo, nepabuvę pačioje pilyje, nes vyko intensyvūs pilies atstatymas.

Dangaus mėlynėje iš toli buvo maryti Raudonės  pilies bokštas. Joje mus pasitiko mokytoja  E. Elzbergienė ir šios mokyklos maironiečiai. Jie mus supažindino su parku, klausėme, kaip bokšto apačioje skamba paslėpti turtai, o paskui lipome ir į patį bokštą... Ilgai bendravome su maironiečiais. Ačiū jiems už draugiškumą.

        Veliuona. Lipame į kalną, ant kurio (taip pasakoja  žmonės)  kovoje su kryžiuočiais žuvęs kunigaikštis Gediminas. Lankėmės muziejuje. Ypač patiko mokyklos klasė, kurioje mokėsi lietuvių rašytojas Petras Cvirka. Kiekvienas panoro atsisėsti  suole, kuriame sėdėjo rašytojas. Ir kaip save neįamžinti nuotraukoje?

Lipome į  bažnyčios bokštą. Kokie maži apačioje stovėję žmonės...Tada dar labiau pajutome žmogaus  gyvenimo trapumą....

          Pagaliau Klangiai. Mus pasitinka  muziejaus vadovė, Petro Cvirkos sesers dukra Kristina Ragulevičienė. Vaizdus, nuoširdus pasakojimas apie rašytojo vaikystę, gyvenamojo namo daiktai priminė, kaip sunkiai Petras Cvirka siekė  mokslo. Klėtelėje susipažinome su senaisiais  buitiniais žemės ūkio, taikomojo meno įrankiais.

Pakeliui  dar žavėjomės Nemuno tėkme (pro Kauną keliavome namo).

           Nepastebėjome, kaip kelionėje prabėgo dvylika valandų.