Minėdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, 5-8 klasių mokiniai kūrė miniatiūras Tarptautiniam konkursui „MŪSŲ LAISVĖS ŽENKLAI“, kurį organizavo Kauno Kovo 11-osios gimnazija. 6 klasės mokinės Lėjos Gidilicos miniatiūra „Skrydis“ buvo pastebėta ir už originalumą, meniškumą, jaunatvišką veržlumą, temos ir idėjos naujumą buvo įteiktas III vietos diplomas ir Z. Sadauskaitės eilėraščių knyga „Nukryžiuotos mintys“. Sveikiname Lėją ir linkime nesustoti kurti bei dar daugiau kūrybiškų, meniškų minčių.
Kviečiame paskaityti mokinės kūrybinį darbą.
Skrydis
Seniai seniai, kai dar vėjas valdė žemę, o paukščiai dar nemokėjo skraidyti, atverti savų sparnų ir parodyti savas spalvas, jie maldavo mėnulio sūnaus pagalbos sakydami:
- Mes taip stengiamės, bet vis dar negalime pakilti virš debesų! Mes negalime atsikratyti žemės, o vėjas mūsų nepriima ir padėti nenori! – tarė paukščiai.
Mėnulio sūnus atsiduso giliai ir žvelgdamas aukštyn į dangų jiems atsakė:
- Norint jums pakilti, nereikia vėjo pagalbos. Pakaks tik savo jėgų, kad gautumėte tai, ko trokštate.
Nesupratę, ką jis bandė šiems pasakyti, paukščiai ir toliau ieškojo būdų pakilti ir atsikratyti žemės.
Vieną dieną jie užlipo ant aukščiausio kalno, kur vėjas audė stiprų stipriausiai. Be baimės šoko žemyn ir iš visų jėgų pradėjo plasnoti sparnais. Vėjas nešė juos iš vietos į vietą, trukdė, stumdė, bet jiems vis dėlto pavyko išsilaikyti. Pakilę aukštai, kur jau galėjo džiaugtis laisve, narsuoliai ištiesė savo sparnus.
Tai buvo diena, kai paukščiai pirmą kartą pakilo į dangų, ten, kur jie galėjo džiaugtis, linksmintis ir gyventi.